žaimytis

žáimytis, -osi (-ijasi), -ėsi (-ijosi), žaimýtis, žaĩmosi, žaĩmėsi KŽ 1. DŽ¹, Trg, Sg žr. žaimoti 1 (refl.): Tai man pryš buvo, kaip keleta moteriškųjų liuob po svieto akių neprytinkančiai žaimýties irgi juokus iš savęs daryt MitI76(Klp). | Ji teip žáimos žáimos (grimasomis ir pirštais kalbasi su nebyle) Tlž. ║ G122, NdŽ. 2. žr. žaimoti 3 (refl.): Ans ir iš motinos žáimos Klp. Tu žaimijies iš tėtuko, dėl to jis nori mirti I.Simon. ║ Vaikai žaĩmosi, kiša liežuvį, vienas kitam rodo Dov. Tada jis užsilenda už krosnies ir vis žaimijas: „Simutokšlienė, Simutokšlienė!“ I.Simon. Žmonės baisiai susijuokė, jo balsą paskui šaukdami žaimijos rš. 3. G122, Ls būti nepastoviam, keistis: Pagada žaĩmos MitI76(Klp).